Tomas: nušvitimas mesti kazino ir tapti programuotoju įvyko kruiziniame laive Bahamose

Tomas Bručas – 2019.01.02

28 metų gargždiškis Tomas Kneitas įprastą darbo dieną pradeda Klaipėdos centre esančios lietuviško kapitalo IT kompanijos biure. Tačiau dar visai neseniai jaunas vyras ant kortos statė visą savo gyvenimą (tiesiogine prasme): žaidė pokerį, dirbo krupjė lošimo namuose, blaškėsi po pasaulį ir kruiziniais laivais plaukiojo po Karibus. Galų gale nusprendė viską mesti bei tapti programuotoju. Prie rizikos ir adrenalino pratęs Tomas savo ramybės uostą rado Klaipėdoje, suvokęs, jog laikas kurti vertę.

Baigęs mokyklą nusprendei niekur toliau nestudijuoti ir tapti profesionaliu pokerio žaidėju. Kodėl?

Dėl daugybės priežasčių. Norėjau būti pokerio profesionalu ir nėriau į tai stačia galva: skaičiau knygas, stebėjau geriausius žaidėjus, viską rašiausi į užrašus. Sekėsi neblogai, laimėjau keletą didelių turnyrų, galėjau iš to pragyventi. Netgi tapau ganėtinai žinomu Lietuvoje, apie mane rašė straipsnius pokerio tematika. Tai tik dar labiau skatino – žaidžiau daugiau, didesnėmis sumomis. Tačiau tapau godžiu ir „sužvaigždėjau“. Šias priežastis pavadinčiau esminiu lūžiu, nes nusmukau iki nulio ir gyvenimą reikėjo pradėti iš naujo.

Tačiau tuomet dar apie programavimą negalvojai ir nuo pokerio toliau neatsitraukei?

Nusprendžiau tapti lošimo namų krupjė: šie žmonės atrodė lyg iliuzionistai, o pats darbas – labai įdomus. Radau, jog Lietuvoje rengiami kursai, o po jų iškart įdarbinama, todėl nusiunčiau CV, buvau apmokytas ir pradėjau. Man tai labai patiko: nėra monotonijos, didelis ir jaunas kolektyvas. Lošimo namuose atsiduri tarsi kitame pasaulyje: čia nėra laikrodžių bei dienos šviesos, užuolaidos užtrauktos – prarandama laiko nuovoka ir lošimai tęsiasi. Taip sėkmingai tęsėsi ir mano krupjė karjera: nusprendžiau įsidarbinti kruiziniuose laivuose bei išskridau į Ameriką.

Ir būtent čia įvyko tas esminis lūžis, kai gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis?

Laivuose praleidau 5 metus ir mačiau visko, tačiau darbas ir aplinka vargino, toks gyvenimas įgriso. Pradėjau nekęsti klientų, nes didžioji jų dalis buvo egocentriški snobai. Krupjė darbas nebeatrodė taip patraukliai, kaip iš pradžių. Ėmiau galvoti, ką turėčiau daryti kitaip, ir vadinu tai nušvitimu, kuris įvyko Bahamose. Mėnesį laivas buvo remontuojamas. Atskrido tūkstančiai suvirintojų, baldžių, statybininkų. Visą tą laiką mūsų darbas buvo itin akylai stebėti, jog virinant laivą nekiltų gaisras.

Taip, dienoms bėgant, supratau, jog darbininkų veikla daug įdomesnė. Galvojau: galbūt uždirbu daugiau nei jie, tačiau esu tik menkas lošimo namų krupjė, besitaikstantis su klientų įnoriais. O stebimi darbininkai – savo sričių profesionalai, kuriantys vertę. Pradėjau galvoti, kokia profesija taip pat kuria vertę ir yra tokia sudėtinga, jog gyvenimo neužtektų išmokti visų paslapčių.

Programavimas.

Jackpot. Ėmiau siurbti informaciją iš interneto, reikėjo nuo kažko užsikabinti. Nusipirkau online kursus ir pradėjau. Laiko labai daug nebuvo, nes pasibaigus laivo remontui teko grįžti dirbti. Todėl mokiausi per 20 minučių pertraukas, kurias anksčiau skirdavau rūkymui. Viskas atrodė taip: valandą dirbu kazino, gaunu pertraukėlę, bėgu į savo kajutę kitame laivo gale, imu kompiuterį, 15 minučių pakodinu, lekiu atgal dirbti. Taip kokius 10 kartų per dieną, nes pamaina trukdavo 12 valandų.

Tai mokymasis programuoti padėjo atsikratyti žalingų įpročių – rūkymo, lošimo? 🙂 

Ne visai 🙂 Bėgdamas mokytis minutę parūkydavau laivo tualete, nors buvo draudžiama. Tačiau su lošimais buvo baigta. Apsisprendžiau, jog noriu būti programuotoju. Nusipirkau bilietą, susidėjau daiktus ir grįžau į Lietuvą!

Ir atsidūrei Baltijos technologijų institute. Atsirado proga žinias įtvirtinti?

Lietuvoje Darbo birža (dabar – Užtimtumo tarnyba) pasiūlė finansavimą kursams. Labai apsidžiaugiau ir nedelsdamas sutikau. Pradžia buvo ganėtinai nesudėtinga, nes nemažai išmokau savarankiškai, tačiau “BIT” institutas suteikė puikią progą į viską pažvelgti iš kitos pusės. Didžiausia kursų vertė man – pati aplinka.

Kai mokaisi savarankiškai, turi būti labai disciplinuotas, jog nenukryptum nuo siekiamo tikslo, nors trikdžių be galo daug. Kasryt anksti keliaudamas į kursus aš buvau užtikrintas, jog esu teisingame kelyje.

Atėjai tvirtai žinodamas, ko nori ir jau turėdamas žinių apie programavimą. Koks išėjai?

Besimokant su bendraklasiais dalinausi įspūdžiais, o gyvas ryšys labai svarbu. Patiko natūrali dėstymo eiga ir progresas, nuoseklumas. Baltijos technologijų institutas daug prisidėjo prie suvokimo bei supratimo, jog turime nuolat koncentruotis į vieną nišą ir tapti jos ekspertais, profesionalais. Institute gavau pilną spektrą žinių, tačiau susitelkiau į Front End, o, tiksliau, Angular karkasą. Šias žinias sėkmingai gilinau. Tačiau programavimas, kaip ir minėjau, yra profesija, kurios paslapčių neišmoksi per visą gyvenimą. Geriau vadovautis originalumo, inovacijų bei savo srities profesionalumo filosofija.

Po studijų “BIT” iškart pradėjai dirbti – viskas įvyko labai greitai?

Besimokydamas ėmiau ieškoti praktikos – norėjau iškart pradėti dirbti. Viskas vyko pilnu tempu: pusę dienos buvau mokykloje, kitą pusę – kompanijoje. Dirbau daug, nes vakare grįžęs papildomai sėsdavau prie knygų, online kursų.

Mano toks būdas – noriu visko ir iškart. Teko labiau organizuotis ir sisteminti informaciją, tačiau pasiekiau savo: sėkmingai baigiau kursus bei praktiką ir įsidarbinau IT įmonėje.

Ir kaip atrodo gyvenimas dabar?

Dirbti mane priėmė dėl Angular karkaso žinių – su juo buvo kuriamas projektas. Pradžia buvo nelengva, bet kasdien vis geryn. Dabar esu užtikrintas, ramus ir laimingas dėl savo pasirinkimo.

Dėkui už pokalbį!

Kiti straipsniai